Knyga. Editos Mikelionienės nuotr.
Penktadienį Biržų pilies arsenalo salėje įvyko didžiulio leidinio – „Žydai Lietuvos žemėlapyje. Biržai“ – pristatymas.
370 puslapių knygą biržiečiams atvežė ne vienus metus senosiose Biržų žydų kapinėse dirbę, jas iš krūmynų vadavę, skaitę antkapių užrašus, sudarę kapinių žemėlapį, kalbinę biržiečius ir visą tai į knygą sudėję mokslininkai. Į knygos pristatymą atvyko svečių ne tik iš Lietuvos bet ir iš tolimojo Izraelio, Rusijos, renginį pagerbė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.
Žydų istorija Biržuose susidomėję biržiečiai vos tilpo arsenalo salėje. Editos Mikelionienės nuotr.
Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje – Biržų žydų istorijos žinovas
Pakviestas į knygos pristatymą Biržuose, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon į mūsų miestą atvyko anksčiau, nes norėjo pats aplankyti senąsias Biržų žydų kapines, uždegti žvakutę ant neseniai Anapilin iškeliavusio paskutinio Biržų žydo Šeftel Melamedo kapo, pasimelsti prie memorialo žuvusiems žydams Pakamponyse, susitikti su mūsų rajono vadovais, mokiniais.
Sveikindamas į renginį gausiai susirinkusius biržiečius ir svečius, ambasadorius priminė vieno žydų filosofo išmintį: „Kad žinotum, kur eini, turi žinoti, iš kur atėjai“.
– Man svarbu, kad praeitis nebūtų pamiršta ir kad šie baisūs dalykai nepasikartotų, – kalbėdamas apie žydų žudynes kalbėjo ambasadorius. – Mano vienas iš prioritetų – žydų paveldo išsaugojimas.
Ambasadorius nustebino Biržų žydų istorijos žiniomis, minėdamas, kiek žydų Biržuose gyveno prieš karą, kuo jie čia vertėsi. Savo pasisakymą ambasadorius baigė pasveikinimu: „Sveiki prieš šabą. Labas – šabas“.
Svečiai
Buvęs „Aušros“ pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro mokytojas, jaunimo reikalų
Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon į biržiečius prabilo išminčiaus citata: „Kad žinotum, kur eini, turi žinoti, iš kur atėjai“. Editos Mikelionienės nuotr.
koordinatorius Merūnas Jukonis pristatė svečius: rajono merą V. Valkiūną, jo pavaduotoją I. Varzienę, Evangelikų reformatų bažnyčios kunigą Rimą Mikalauską, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Švietimo programos koordinatorę Ingridą Vilkienę, Žydų civilizacijos tyrimų ir mokymo centro Maskvoje profesorių Vladimirą Petruchiną ir mokslų daktarę Olgą Belovą, mokslinį bendradarbį ir ekspedicijos Biržų žydų kapinėse vadovą Motlą Gordoną, studentus iš Maskvos, dirbusius Biržuose, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorių, buvusį biržietį Vytautą Petrušonį, Panevėžio žydų bendruomenės vadovo pavaduotoją Jurijų Smirnovą, svečius iš Izraelio Abelį ir Glendą Levitus, delegacijas iš Balbieriškio, Vabalninko tolerancijos ugdymo centrų ir t. t.
Ir ambasadorių, ir visus susirinkusiuosius sujaudino mokinės Kamilės perskaitytos Iciko Lipšico eilės kaimynei Reginai, parašytos prieš pat žūtį Pakamponyse.
Renginio vedėjos mokytojos Loreta Baronienė ir Gražina Podinskienė pasisakyti kvietė svečius.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Švietimo programos koordinatorė Ingrida Vilkienė įteikė padėką „Aušros“ pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro vadovui V. Jukoniui, kuris sumanė ir įgyvendino kapinių tvarkymo projektą. Editos Mikelionienės nuotr.
Padėka Vidmantui Jukoniui
Ingrida Vilkienė prisiminė šio projekto pradžią, kuomet „Aušros“ pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro įkūrėjas mokytojas Vidmantas Jukonis kelionės iš Izraelio metu lėktuve jai užsiminė apie svajonę sutvarkyti senąsias žydų kapines. Svajonė buvo įgyvendinta: kapines tvarkė savanoriai iš Vokietijos Lippės žemės, Rusijos mokslininkai ir studentai, biržiečiai, kuriems svarbi mūsų krašto istorija. I. Vilkienė už totalinį darbą Vidmantui Jukoniui įteikė padėkos raštą. Padėkos raštą V. Jukoniui įteikė ir Panevėžio žydų bendruomenės atstovai.
Profesorius Vytautas Petrušonis apie džiungles žydų kapinėse ir darbų pradžią
Projekto pradžią prisiminė ir profesorius Vytautas Petrušonis bei jo geras bičiulis iš Rusijos profesorius Vladimiras Petruchinas. V. Petruchinas akcentavo, jog jog viduramžiais žydų gyvenimas Lietuvoje ir Maskvoje labai skyrėsi, nes žydai Maskvoje neturėjo teisės nei gyventi, nei mirti. Žydų vardas nebuvo minimas ir tarybiniais laikais. Lietuvoje, netoli didikų pilies, buvo įkurtos žydų kapinės.
Petrušonis prisiminė savo vaikystės išvyką Širvėnos ežere. Iki šiol jis pamena vaizdą, kai iš skardžio prie žydų kapinių kyšojo žmonių kaulai. Tuomet kapinės buvo virtusios džiunglėmis.
– 1984 metais archeologinėje ekspedicijoje Vidurinėje Azijoje susipažinome su Vladimiru Petruchinu, bičiulystė tęsiasi iki šiol. Vienos jo viešnagės Biržuose metu atvedžiau jį į žydų kapines. Jis buvo šokiruotas. Po daugelio metų Vladimiras dar kartą atvyko į Biržus. Jis papasakojo apie „Sefer“ fondą, kuris užsiima senųjų antkapių šifravimu. Susisiekiau su tuometine rajono mere I. Varziene ir vicemere S. Eitavičiene. Susitikome. Susitikime dalyvavo ir Vidmantas Jukonis. Nuo to prasidėjo bendradarbiavimas ir darbas.
Kaip vyko ne vienus metus trukęs darbas senosiose žydų kapinėse, užfiksuota filmuke, kuris buvo parodytas renginio dalyviams.
Motlas Gordonas pristatė knygą apie žmones, kurie turi vardus
Svarbiausias vakaro momentas: knyga. Ją savo rankose laikė ir renginio dalyviams rodė Motlas Gordonas,
Knygą pasirašo ekspedicijų Biržuose vadovas Motlas Gordonas ir profesorius Vladimiras Petruchinas. Editos Mikelionienės nuotr.
ekspedicijos Biržuose vadovas.
750 puslapių knyga „Žydai Lietuvos žemėlapyje. Biržai“ išleista 500 egzempliorių tiražu. Į Biržus rusų mokslininkai kol kas atvežė 70 knygų. Knyga yra trijų dalių. Pirmojoje dalyje – mokslininkų, kurie apklausė biržiečius, straipsniai. Straipsniai papildyti statistinėmis lentelėmis bei interviu su biržiečiais. Šioje dalyje išspausdintos retos fotografijos, kiek galima išsamesnis aukų, sušaudytų Pakamponyse, sąrašas. Siekis – surasti visų vardus, kurie žuvo tą baisią rugpjūčio naktį Pakamponių miškelyje.
Antroje knygos dalyje – pirmą kartą sudarytas ir spausdinamas senųjų žydų kapinių žemėlapis ir ten palaidotų žmonių sąrašas. Trečioje dalyje – geografinių pavadinimų ir pavardžių indeksas.
Motlas Gordonas sakė, jog sudarant knygą buvo nuveiktas didžiulis darbas. Prie jo prisidėjo archeologai, geologai, fotografai, žydų kalbos specialistai, kapinėse praleidę ne vieną šimtą valandų, ir tie, kurie kapines vadavo iš miško. Reikėjo iššifruoti ne tik užrašus ant paminklų, bet ir iššifruoti ir užrašyti pokalbius su Biržų krašto žmonėmis. Daug laiko užėmė ir rėmėjų paieškos, kurie patikėjo ir prisidėjo prie to, kad knyga būtų išleista. Daugelis stebėjosi: kam knygą spausdinti, jei ją galima nusiųsti į bet kurį interneto tinklą ir perskaityti?
Studentai savanoriai iš Rusijos, kurie tvarkė žydų kapines Biržuose. Editos Mikelionienės nuotr.
– Mes norėjome knygos, nes ji apie žmones, kurie turi vardus, – sakė Motlas Gordonas.
Gordonas kalbėjo, jog jie pasiryžę tokį pat darbą atlikti bet kur – Baltarusijoje, Lietuvoje ar kitoje šalyje, kurios bendruomenė nutars, kad šis darbas reikšmingas ir svarbus. Ir daug priklauso nuo žmonių, kokią jie išrenka valdžią ir ar tai valdžiai toks darbas rūpės.
Mokslų daktarė Olga Belova prisiminė pokalbius su biržiečiais apie žydų buitį, tradicijas, gyvenimą. Mokslininkė dėkojo „Sėlos“ muziejaus muziejininkėms Tatjanai ir Snieguolei, suteikusioms galimybę naudotis muziejuje saugomais dokumentais, istorijas pasakojusiems žmonėms ir t. t.
Knygos leidėjai knygas dovanojo tiems, kurie savo darbu, pasakojimais prisidėjo ją kuriant.
Edita MIKELIONIENĖ
„Biržiečių žodis“
selonija.lt