Regina VAIČEKONIENĖ
Praėjusį sekmadienį katalikai šventė Devintines (Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo šventė). Šventė skiriama Švenčiausiajam sakramentui garbinti. Devintinės švenčiamos ketvirtadienį, po Sekminių oktavos, t. y. šešiasdešimtąją dieną po Velykų. Daugumoje kraštų ši liturginė iškilmė nukeliama į sekmadienį. Per Devintines rengiamos iškilmingos procesijos. Tokios procesijos vyko ir Biržų dekanato parapijų bažnyčiose. Latvijos ir Lietuvos pasienyje Devintinės – išskirtinės. Tarptautinės. Skaistkalnės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje meldėsi, Eucharistinėje procesijoje dalyvavo dviejų broliškų tautų tikintieji, latviai ir lietuviai. Devintinės šitaip švenčiamos antrą kartą.
Ačiū – Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos kunigai pasirūpino autobusu. Iš Biržų nuo Šv. Vincento Pauliečio senelių globos namų autobusas sekmadienio rytą pajudėjo 10 valandą. Pakeliui į Skaistkalnę jis stabtelėjo Medeikiuose, Nemunėlio Radviliškyje, Germaniškyje. Laisvų vietų neliko. Daugiausia maldininkų laukė Nemunėlio Radviliškyje. Tautiškai pasipuošusios jaunosios procesijos dalyvės su pintinėmis įvairiaspalvių žiedlapių. Joms vadovo Biržų dekanato referentė, tikybos mokytoja Sandra Balodytė. Gražus būrys giesmininkų su giesmynėliais. Parapijos maldininkus į kelionę lydėjo ir Lietuvos bei Nemunėlio Radviliškio parapijos vėliava. Marija, globok mus…
Pasišnekučiuojant, poteriaujant, prisimenant, biržiečiams ir atgailaujant: gražu bus ir Biržų bažnyčioje, bet gal joje parapijiečių užteks, nes Skaistkalnės bažnyčia daugeliui sava. Vienas čia pakrikštytas, kitas čia sutvirtintas…
Skaistkalnė. Aukšti laiptai į šventovę. Imame pavyzdį iš straugalietės Liudvigos Džėjienės. Į kalną ji kopia ant dviejų lazdų. Ir nedejuoja. Skrenda kaip paukštelė į viršų.
Per šventorių jau driekiasi lietuvių maldininkų eisena. Jai priartėjus prie bažnyčios durų, durys plačiai atsiveria.
Bažnyčios klebonas tėvas Jonas, vienuolis paulinas pagarbiai sveikinasi su atvykusiais. Gražieji bijūnai Skaistkalnėje per šias Devintines dar nežydi. Ant altorėlių vienuolyno sode ir bažnyčios šventoriuje, primerkta alyvų šakelių. Prie alyvų priglunda ir biržietės Nijolės atvežti bijūnų ir irisų žiedai.
Laukimas. Su malda. Adoracija. Prasideda iškilmingos šv. Mišios. Susirinkusius sveikina ir šv. Mišias aukoja Skaistkalnės klebonas tėvas Jonas ir Biržų dekanas, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Algis Neverauskas. Su Skaistkalnės bažnyčios choru Viešpatį šlovina ir lietuviai. Tarp patarnautojų – skaistkalnietis ir germaniškietis. Dvasininkai džiaugiasi latvių ir lietuvių vienybe su Dievu, o tuo pačiu ir vienų su kitais. Suvokti iš naujo šv. Mišių didybę. Ir susivokti, kaip susirinkusius į šventovę tikinčiuosius moko biržietis kunigas. Per Devintines atrasti Eucharistijos stebuklą – priimti gyvą Jėzų, vienijantį latvius ir lietuvius. Bažnyčios galvą ir širdį. Dalintis ir valgyti su Juo tą pačią Duoną ir gerti iš tos pačios Taurės…
Skaistkalnės ir Biržų parapijų kunigai palaimina tikinčiuosius. Jėzus pasilieka tarp mūsų, gyvens su mumis. Maitins, guos, teiks viltį ir šviesą, kur bebūtume.
Vyrai, moterys, jaunuoliai, vaikai rikiuojasi Devintinių procesijai. Mes, latviai ir lietuviai, pagerbsime ir šlovinsime Viešpatį keturiose stotelėse prie išpuoštų altorėlių. Procesijai vadovauja latviai. Pirmasis sustojimas vienuolyno sode prie kryžiaus kapucinų vienuoliams ir tremtiniams. Įprasta tvarka kiekvienoje stotelėje bus giedamos evangelijų ištraukos. Ant išpuošto altorėlio stabtels monstrancija su Švenčiausiuoju sakramentu. Pasmilkymas, palaiminimas.
Ir procesija, žmonėms giedant eucharistines giesmes, juda į priekį. Antroji stotelė – bažnyčios šventoriuje prie kryžiaus. Jį neseniai pastatė vienuoliai paulinai. Trečiasis altorėlis, kur stovėjo pirmoji Skaistkalnės ąžuolinė šventykla.
Latvijos ir Lietuvos pasienyje Devintinių procesijos priekyje latviai savo vietą užleidžia lietuviams. Germaniškis. Koplytėlė. Jos durys vainikuotos ir praviros. Patarnautojas ir šios koplytėlės prižiūrėtojas Augustas Skadinis bėga pranešti džiugios žinios. Į koplytėlę sugrįžta pats Jėzus. Didingai ir iškilmingai suskamba varpas.
Germaniškio koplytėlės šventoriuje baigiamos Devintinių apeigos. Švenčiausiasis sakramentas grįžta į koplytėlę. Jis lieka išstatytas.
Skaistkalnės parapijos tėvas Jonas ir Biržų dekanas Algis Neverauskas dėkojo visiems liturginės šventės dalyviams. Jaučiamas pasienio parapijiečių, latvių ir lietuvių suartėjimas. Atrodo: šios Devintinės džiugesnės nei praėjusiais metais. Kiekvienas palaimintas ir kiekvienas į savo namus šį šventadienį parsineš dar vieną dieviškos šviesos spindulį, pasidalins juo su artimaisiais. Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaras Ernestas Želvys, atskubėjęs iš Biržų irgi dar suspėjo visus pasveikinti.
– Diena buvo puiki, tik vėjas didelis. Vėliavos smarkiai plevėsavo. Tai ženklas, kad ne tik Dievas mus laimino, ir pati Šventoji Dvasia bus mus aplankiusi, – sakė Skaistkalnės bažnyčios klebonas tėvas Jonas.
Biržų dekanas Algis Neverauskas pasidžiaugė: Germaniškio koplyčiai šiemet jubiliejus. Koplyčia palaiminta prieš dešimtmetį.
Germaniškio bendruomenė po Devintinių surengė vaišes. Grojo ir šokdino, dainas dainavo kaimo kapela „Santaka“ iš Nemunėlio Radviliškio.
Koplytėlėje ant altoriaus išstatytas Švenčiausiasis sakramentas neliko vienišas. Tikintieji vis užsukdavo, jį garbino.
„Biržiečių žodis“
selonija.lt
The post Devintinės Latvijos pasienyje appeared first on www.selonija.lt.