„Saulytės“ spindulėliai. Algirdo Garbausko nuotr.
Vabalninke
Valstybės dieną su šventine nuotaika rinkosi žmonės į Vabalninko kultūros namus. Pirmiausia juos pasitiko Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos mokinės Guodos Baradinskaitės fotoparoda „Baibokai“. Parodą pristatė pati autorė.
Salėje renginio vedėja Audronė Stapulionienė pristatė dalyvius ir pakvietė sugiedoti Lietuvos himną, kuriam toną davė folklorinio ansamblio „Saulala“ dainininkai. Jie ir šventinį koncertą pradėjo savo dainomis. Su švente vabalninkiečius sveikino seniūnė Lilija Vaitiekūnienė, seniūnaitis Adolfas Rinkūnas.
Parodos autorė Guoda Baradinskaitė. Algirdo Garbausko nuotr.
Apie nepriklausomybės įtvirtinimą Vabalninke pasakojo Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo narys Algirdas Garbauskas. Jis priminė: vienas iš Nepriklausomybės akto Signatarų buvo ir mūsų kraštietis kunigas Alfonsas Petrulis, kilęs iš Kateliškių kaimo. Jo tėviškėje yra pastatytas Signataro stulpas, o broliams Alfonsui ir Vytautui Petruliams pastatytas paminklinis akmuo. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę dar tebevyko Pirmasis pasaulinis karas. Lietuva buvo priešų apsuptyje. Bandė įsitvirtinti bolševikai. Reikėjo gintis. Todėl Lietuvos vyriausybė 1918 m. lapkričio 23 d. išleido įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės sukūrimo. Neramu buvo ir Vabalninke. 1919 m. valdžią perėmė bolševikai. Klebonijos pastate buvo jų štabas, komitetas. Nepriklausomybės kovų organizatorius mūsų apylinkėje buvo Bernardas Sakalauskas. Jis palaikė ryšį su Biržais, Kaunu, buvo geras organizatorius, oratorius. 1919 m. kovo mėn. 30 d., sekmadienį po mišių jis pasiūlė organizuoti ginkluotus būrius kovai su bolševikais. Tuoj susidarė dešimties savanorių partizanų būrys, kuris greit išaugo iki nemažo, daugiau kaip 50 vyrų būrio. Jie nuginklavo Vabalninko milicininkus, suėmė bolševikinį komitetą, ne kartą susikovė su raudonarmiečiais. Vabalninkiečiams padėjo Pasvalio, Joniškėlio būrys. Galutinai iš Vabalninko išvyti bolševikai ir apsiginta nuo kitų priešų buvo 1919 m. gegužės pabaigoje. Vabalninke buvo įtvirtinta Nepriklausomybė. Dalis partizanų grįžo į namus, dalis perėjo į reguliariąją kariuomenę ir tęsė kovas.
Vabalninko krašto muziejus surinko nemažai duomenų apie savanorius. Kai kurių biografijos paskelbtos knygoje „XX amžiaus Vabalninkas“. Vabalninko kapinėse palaidoti buvę savanoriai Povilas Lazdynas, Antanas Manikas, Lionginas Ragaišis, Juozas Varabauskas. Jasiuliškių kapinėse – Petras Vilimas.
Vėliau išaiškėjo dar apie 30-ties savanorių pavardės. Pavyko išsiaiškinti jų trumpus biografinius duomenis. Juos numatoma pagarsinti mūsų laikraščio „Žolinės varpai“ artimiausiame numeryje. Ateityje žadama Vabalninke iškabinti atminimo lentą su 1919-1921 metų Nepriklausomybės kovų savanorių pavardėmis.
*
Šventės proga vabalninkiečius pamalonino seniai čia girdėtais pučiamųjų instrumentų orkestro garsais šventės svečiai – Kupiškio kultūros centro pūtikai, vadovaujami S. Lauciaus. Pasižiūrėjus į Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos vaikų folkloro ansamblio „Saulytė“ (vadovė Irena Nevierienė) šokius, pasiklausius dūdelių muzikos, dainų, galima sakyti, kad auga jaunoji karta, kuri galbūt ateityje pakeis mūsų „Saulalas“ dainininkus. Dėmesio ir palaikymo susilaukė Eduardo ir Petro dueto dainos ir muzika.
Padėkojusi visiems atlikėjams, Audronė Stapulionienė pristatė savivaldybės Tarybos narį, Vabalninke vykstančių renginių nuolatinį rėmėją UAB „Šalva“ direktorių Audrį Šimą ir pasveikino jį gavus nelengvas pareigas – jis išrinktas Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininku.
Giedrius ARBAČIAUSKAS
Šukionyse
Vabalninkietė tradicinių amatų meistrė Zita Kumpelienė nuo vasario pradžios Šukionyse pagal neformalaus vaikų švietimo programą „Tradiciniai amatai ir naujovės“ veda užsiėmimus. Tradiciniais amatais susidomėjo ne tik vaikai, bet ir jų mamos, močiutės. Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, įvairius suvenyrus su tautine simbolika kūrė kelios šukioniečių kartos.
Zitos Kumpelienės nuotr.
– Programa „Tradiciniai amatai ir naujovės“ supažindina vaikus su tradiciniais ir šiuolaikiniais amatais. Ugdo saviraišką, kūrybingumą, verslumą, kantrybę ir atsakingumą, formuoja supratimą, kad tradicinių amatų gaminiuose – prigimtinės kultūros vertybės. Grupėje – 10 mokinių. Jaunimas susipažins ir išmoks tradicinių ir šiuolaikinių amatų. Kurs žaislus ir suvenyrus. Tai labai svarbu kaimo vietovėje, nes tradiciniai amatai – viena iš alternatyvių veiklos rūšių, – „Biržiečių žodžiui“ pasakojo vabalninkietė, tautinių amatų meistrė Zita Kumpelienė.
Tradiciniais amatais susižavėję ne tik vaikai, bet ir jų mamos, močiutės. Šukionietės moterys Zitai Kumpelienei išsakė savo pageidavimus, lūkesčius. Joms visi amatai įdomūs, bet trūksta patirties. Planuose – vėlimas iš vilnos, sodų rišimas, tautinių juostų pynimas ir t. t.
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną moterys ir vaikai praleido kartu. Bendruomenės namuose. Netradiciškai, bet kūrybiškai.
Zitos Kumpelienės nuotr.
– Moterys į užsiėmimus rinkosi nuo ryto, dešimtos valandos. Vaikai prie mūsų prisijungė 12 valandą. Žinojome: užtruksime iki pavakarių, todėl pasirūpinome ir vaišėmis. Tradicinių amatų meistrė moteris mokino velti šlepetes iš vilnos. Tai labai sunkus ir sudėtingas procesas. Pavargome. Bet mums patiko. Šlepetes turime. Parsinešusios jas į namus išplovėme su šampūnu. Džioviname. Mūsų jaunimas kūrė iš vilnos įvairius trispalvius suvenyrus. Tai ne paskutinis susitikimas. Moterys labai smalsios, stropios, daug ko norėsime išmokti. Svarbiausia, kad susiradome mokytoją, – sakė Lietuvos ūkininkių draugijos Šukionių skyriaus pirmininkė Rita Bieliakienė.
Tradicinių amatų meistrė Zita Kumpelienė dėkinga šukionietėms už bendruomeniškumą, nuoširdumą, meilę savo kaimo vaikams, pagalbą juos suburiant. Zita Kumpelienė su šukioniečiais bendradarbiaus iki pavasario. Pagirtina: amatai sugrįžta atgal į kaimą, į šeimas, užpildo laisvalaikį. Mamos su vaikais drauge gražina, įvairina savo namų ir kaimo buitį.
Regina VAIČEKONIENĖ
„Biržiečių žodis“