Reginos Vaičekonienės nuotr.
Regina VAIČEKONIENĖ
Po ilgos tylos į Šv. Nikandro atlaidus stačiatikių cerkvėje lebeniškiečius šaukė varpas. Keturiasdešimt kartų. Iš užmaršties prisikėlė stačiatikių tradicija – procesija aplink cerkvę. Po atlaidų bendruomenės namuose pašventinta Lebeniškių bendruomenės vėliava. Baltame vėliavos fone lebeniškiečių simbolis – ąžuolo vainikas ir elnias. Lebeniškių bendruomenė skleidžia bendruomeniškumo sparnus.
Atgaivinta liturgija: varpo dūžiai ir procesija
Lapkričio 21 dienos rytą išpuošta Šv. Nikandro cerkvė laukė iš Panevėžio atvykstančio savo parapijos kunigo Fiodoro. Labai punktualiai atvykusį dvasininką, jo patarnautoją bei kelis Panevėžio stačiatikių Kristaus Prisikėlimo bažnyčios choristus pasitiko Lebeniškių stačiatikių Šv. Nikandro cerkvės seniūnas Vladimiras Riabovas. Po ilgos pertraukos vėl suskambo Šv. Nikandro cerkvės varpas. Jo dūžius girdėjo kaimas. Cerkvės seniūnas Vladimiras Riabovas liko ištikimas senolių stačiatikių tradicijai. Varpas nuaidėjo 40 kartų.
Cerkvėje prasidėjo pamaldos. Jos vyko slavų kalba. Truko tris valandas. Be cerkvės seniūno, už savo šeimos, giminės parapijos mirusiuosius meldėsi lebeniškietė stačiatikė Valentina Selezniova, jos svainis Kazimieras Paulikas, lebeniškiečiai bei vabalninkiečiai katalikai. Pamaldose dalyvavo Vabalninko katalikų bažnyčios kunigas Henrikas Bernatovičius, rajono Tarybos narė Nijolė Šatienė, Seimo nario Aleksandro Zeltinio padėjėja Dalia Baltrušaitienė.
Reginos Vaičekonienės nuotr.
Pamaldų dalyviai dalyvavo ir procesijoje aplink cerkvę. Kunigas Fiodoras su malda, giesmėmis vedė visus aplink cerkvę. Keturis kartus, prie kiekvieno kampo stabtelėdamas ir laimindamas. Švč. Trejybės ikoną procesijos priekyje nešė cerkvės seniūnas Vladimiras Riabovas.
Po pamaldų cerkvės seniūnas Vladimiras Riabovas „Biržiečių žodžiui“ kalbėjo:
– Mūsų parapiją aptarnauja jaunas, bet labai nuoširdus, pamaldus dvasininkas. Kai rašysite, vadinkite jį taip, kaip mes – batiuška Fiodoras. Mes su batiuška Fiodoru – vienadieniai: tą pačią dieną, kai batiuška perėmė parapiją, aš tapau cerkvės seniūnu. Mes labai draugiškai su batiuška bendradarbiaujame, kartu sprendžiame parapijos rūpesčius. Batiuška labai apsidžiaugė, išgirdęs, kad cerkvė turi varpą ir prieš pamaldas galiu juo paskambinti kaip kadaise. Atlaidų naujovė – ir procesija aplink cerkvę. Ji jau buvo primiršta, bet mūsų batiuška labai laikosi stačiatikių atlaidų tradicijos, procesiją atgaivino.
Reginos Vaičekonienės nuotr.
Cerkvės seniūnas Vladimiras Riabovas pasidžiaugė: jau pasirūpinta ir cerkvės apsauga. Didžiausias skausmas – cerkvės stogas. Pasak Vladimiro Riabovo, palengvėtų ant širdies, jeigu rajono valdžia stačiatikių bendruomenei ištiestų pagalbos ranką. Stačiatikių parapija labai negausi, neturtinga. Visos pajamos tik iš aukų už žvakeles. Parapijos stačiatikių iždas per Šv. Nikandro atlaidus pasipildė tik keliais eurais.
Atlaidų pabaigoje kunigas Fiodoras visus palaimino ir palinkėjo kankinio Šv. Nikandro dvasios: gyventi taip, kad nebūtų baisu mirti.
Tarp svečių – geidžiūniečiai
Bendruomenės namuose tęsėsi popietė. Svečius sutikinėjo bendruomenės pirmininkė Asta Leimontienė.
. Geidžiūniečiai Vitalija Bogomolova ir jos svainis Genadijus kadaise gyveno ir dirbo Lebeniškiuose. Džiaugsmas vėl sugrįžti į savo jaunystės takus, susitikti pažįstamus. Reginos Vaičekonienės nuotr.
Lebeniškiečiai šiltai sutiko savo kraštiečius, buvusią mokytoją Vitaliją Bogomolovą bei jos svainį Genadijų. Jie atvyko iš Geidžiūnų. Iki pusiaukelės svečiai važiavo maršrutiniu autobusu, o paskui juos į Lebeniškius atvežė pažįstamas Stanislovas.
– Lebeniškiuose mokytojavau 1952–1956 metais. Čia gimęs ir augęs mano jau amžiną atilsį vyras Nikolajus. Lebeniškiai – mano pirmoji darbovietė. Giminaičių čia jau nebėra, bet tikriausia, sutiksiu savo mokinių. Tai labai artimas ir mielas mums kraštas. Tik bendruomenės švenčių dėka čia vėl sugrįžome. Dalyvavau ir liepos mėnesį kraštiečių šventėje, – pasakojo geidžiūnietė Vitalija Bogomolova.
Jos svainis Genadijus į Lebeniškių kaimą grįžo po dešimties metų.
Prisiminė bendruomenės istoriją
„Biržiečių žodžiui“ Asta Leimontienė kalbėjo: renginio estafetę ji perdavusi šauniam bendruomenės jaunimui. Renginio vedėjos Indrė Bobulytė ir Evelina Paulikaitė pristatė Lebeniškių bendruomenės istoriją. Bendruomenės ištakas prisiminė viena iš seniūnijos bendruomeniškumo sąjūdžio pradininkių, Vabalninko seniūnijos darbuotoja, buvusi seniūno Stepo Gudo pavaduotoja, Zena Švainauskienė.
– Iširus kolūkiams, kaimuose nebeliko švenčių. Mudu su seniūnu bei kaimo aktyvistais tarėmės, kaip atgaivinti bendravimo tradicijas. Iš pradžių žmones vienyti ėmėsi seniūnija. Pradėjome rengti šventes. Kai žmonės Vabalninko kultūros namų salėje jau nebesutilpo, šventės pasklido po kaimus. Prasidėjo bendruomeniškumo sąjūdis. Gyventojai rinko savo kaimų tarybas, vėl tiesė vienas kitam rankas, glaudėsi vienas prie kito ir tarpusavio santykiai pradėjo šilti, – pasakojo Zena Švainauskienė.
Apie kelius į širdis
Ji prisiminė svetingą lebeniškiečių Petro ir Stasės Juknevičių sodybą. Būtent Juknevičių seklyčioje suspindo pirmasis bendruomeniškumo žiburėlis. Sodybos šeimininkas Petras net moterų ansamblį buvo subūręs. Taip Lebeniškiai, atokus seniūnijos užkampis, pajudėjo į priekį. Pirmoji Lebeniškių bendruomenės pirmininkė Ilona telkė žmones kultūrinei veiklai, pasirūpino bendruomenės patalpomis. Bendruomenė įsikūrė buvusioje kaimo parduotuvėje. Ilonos dėka kaime atgimė graži katalikiška tradicija – gegužinės pamaldos. Surengta ir pirmoji kraštiečių šventė. Antroji bendruomenės pirmininkė Regina Kančiauskienė rūpinosi cerkve, stačiatikių tradicijų atgaivinimu, amatų populiarinimu. Su bendruomenės nariais pasodino medelių alėją. Regina visuomet buvo pasiruošusi padėti. Trečioji pirmininkė Asta Leimontienė, Petro ir Stasės Juknevičių dukra, šiandien tiesia kelius į žmonių širdis. „Biržiečių žodis“ vasarą pasakojo, kaip Asta su savo ištvermingais bendraminčiais ardė griuvėsius, išrovė kelmus ir apleistą plotą prieš cerkvę pavertė gėlynais. Astos ir jos bendraminčių dėka liepos mėnesį surengta įspūdinga kraštiečių šventė.
Linkėjimai Astai ir jos žmonėms
Popietės viešnios, valdžios atstovės, drąsino ir gyrė dabartinę bendruomenės pirmininkę Astą.
– Viskas prasideda nuo kvietimo. Asta su savo vyru Daliumi užsuko į mano kabinetą ir papasakojo apie Lebeniškių bendruomenę, kaip ji mokosi dirbti. Ji man pirmiausia pasakojo apie tai, kiek daug kaimo labui nuveikė pirmoji, antroji bendruomenės pirmininkės. Mane sužavėjo šios jaunos moters branda. Suvokimas, kad niekas neatsiranda tuščioje vietoje, kad laimėjimai pasiekiami tik tarpusavio supratimu, kai išvien: rankos, protai, širdys. Kuo mažiau lieka kaime žmonių, tuo arčiau vieni kitų išlikite, – linkėjo vicemerė I. Varzienė.
Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Nijolė Šatienė pasidžiaugė bendruomenės iniciatyva. Bendruomenės kvietimu jau nebe pirmą kartą į Lebeniškius sugrįžta jaunystė, šauliai. Šaulių gretose ir du lebeniškiečiai: Viktorija Tarvydaitė ir Dalius Leimontas. Vabalninko apylinkės inspektorius Mindaugas Balčiūnas pabrėžė: Lebeniškių bendruomenė – subrendusi ir nepakanti blogiui. Bendruomenėje sukurta saugios kaimynystės grupė.
Seimo nario padėjėja Dalia Baltrušaitienė džiaugėsi:
– Bendruomenės pirmininkė Asta – mano buvusi mokinė ir mano sūnaus klasės draugė. Daugelis Astos bendraamžių jau išvykę ir darbuojasi užsienyje. Asta – patriotė. Įleido šaknis į gimtinės žemę, triūsia savo kaimo labui.
Vabalninko seniūnijos seniūnė Lilija Vaitiekūnienė pridūrė: Asta visuomeninio darbo naštą neša kartu su visa šeima be jokio atlygio. Dirba jos vyras Dalius, motina Stasė. Lebeniškiečiai turėtų jai padėti, daugiau prisidėti konkrečiais darbais, ne vien tik tuščiomis kalbomis.
Tylos minute pagerbtas buvusio Vabalninko seniūno Stepo Gudo bei Lebeniškių kaimo mirusiųjų atminimas.
Ką atneš elnias ąžuolų vainike?
Popietės dalyvių dėmesio susilaukė staigmena – Lebeniškių bendruomenės vėliava. Balto atlaso fone – ąžuolo vainikas, ištvermės ir tvirtumo ženklas, ir elnias, dvasinio atsinaujinimo simbolis. Bendruomenės vėliavą pašventino kunigas Fiodoras. Dvasininkas linkėjo, kad ši vėliava lebeniškiečius suvienytų, jiems tarnautų ir padėtų nuveikti daug gerų darbų.
Reginos Vaičekonienės nuotr.
Padėkos įteiktos bendruomenės nariams: Evaldui ir Justei Valiukams, Gintarui ir Savutei Bilevičiams, Rasai Tarvydaitei, Danutei Naudžiuvienei, Drąsutei Bobulienei, Astai ir Antanui Paulikams, Sigutei ir Virgiui Sarapams.
Popietėje koncertavo jaunimo grupė iš Vaškų. Šauliai visus vaišino karšta gardžia koše. Bendravimas tęsėsi prie suneštinių vaišių stalo.
Lebeniškių kaimo bendruomenė išskleidė bendruomeniškumo sparnus.
„Biržiečių žodis“
selonija.lt