Savanorės: rusaitė Jekaterina (dešinėje) ir graikė Georgia. (Editos Mikelionienės nuotr.)
Edita MIKELIONIENĖ
Prieš mėnesį į Biržus atvyko keturi savanoriai, dvi merginos ir du vaikinai, iš skirtingų pasaulio šalių: Rusijos, Graikijos, Bosnijos ir Hercogovinos bei Ispanijos. Merginos talkininkauja Medeikių „Vaiko užuovėjoje“, o vaikinai – Vabalninke, šeimos ugdymo ir laisvalaikio centre „Aš Jis“. Pirmasis mūsų pokalbis – su savanorėmis iš Rusijos ir Graikijos: Jekaterina Judina ir Georgia Mavrea.
Rusei – šilta, graikei – šalta
Vos mums įėjus į vaikų globos namų pastatą, ranką pasisveikinti ištiesia nedidukė, besišypsanti mergina ir lyg žirnius į sieną išberia lietuviškus žodžius: „Laba diena, mano vardas Jekaterina“. Graikė Georgia tylesnė. Jos kilmę išduoda juodos akys ir juoda ilga kasa bei šilti drabužiai. Georgia juokiasi: iš to, jog ji nuolat susisupusi į šiltus drabužius, žmonės supranta, jog mergina iš šiltų kraštų. Kas kita Jekaterinai. Jai Lietuvoje neįprastai šilta, nes jos kraštas – Novosibirskas – žmonių šiluma nelepina. Ir viena, ir kita mergina Lietuvoje turėjo adaptuotis prie lietuviško klimato: atvykusios abi susirgo. Jekaterinai prireikė net injekcijų.
„Vaiko užuovėjos“ vadovė Daiva Janonienė pakviečia pokalbiui. Bendraujame anglų kalba, nes rusiškai nesupranta Georgia, o Jekaterina puikiai kalba angliškai. Pokalbį pradedame nuo to, kaip merginos iš tolimų kraštų surado Biržus.
Bankininkystė ir muzika – ateičiai
Dvidešimt dvejų Jekaterina baigė bankininkystės mokslus. Du mėnesius padirbusi banke suprato, jog šis darbas – ne jai. Mergina Novosibirske dirbo savanore su negalią turinčiais vaikais ir pamanė, kad norėtų padirbėti savanore kitoje šalyje. Tačiau Europos projektai nekviečia savanorių iš Rusijos. Bet praėjusių metų lapkritį Jekaterina internete aptiko projektą, kuriame gali dalyvauti ir rusai. Atvykti padirbėti savanoriais kvietė Vabalninkas ir Medeikiai. Jekaterina nedvejojo.
Iš pietų Graikijos kilusiai Georgijai – dvidešimt devyneri. Ji – muzikologė. Mergina visą gyvenimą savanoriavo įvairiose vaikų, kultūros organizacijose, bet, kaip ir Jekateriną, ją traukė užsienio šalys. Savanorių projektus koordinuojančioje organizacijoje rado skelbimą, kad ieškomas savanoris iš Ispanijos. Mergina nenuleido rankų: gal ji, nors ir ne ispanė, tiks? Tiko. Ir štai ji Biržuose.
Projektas, pagal kurį dvi merginos ir du vaikinai atvyko į Biržus, vadinasi „Pirmoji savanorystės banga Biržuose“. Su tokiu pavadinimu nesutinka „Vaiko užuovėjos“ vadovė Daiva Janonienė. Savanorių būta ir anksčiau. „Vaiko užuovėja“ pirmoji rajone priėmė savanorius. Apie savanores iš Švedijos, kurios labai pritapo Biržuose, rašėme ir „Biržiečių žodyje“.
Įdomu, kodėl išsilavinimą turinčios merginos, užuot dirbusios ir siekusios karjeros, pasirinko savanorių kelią?
Jekaterina ilgai svarsto: sunku tą paaiškinti. Jos draugai Rusijoje mano, kad organizacijos savanorius išnaudoja nemokamam darbui. Su tuo Jekaterina nesutinka. Savanorystė – tai jausmas, gera patirtis būti su žmonėmis ir pasauliu. Tai daug geriau, nei apie tai sužinoti iš knygų.
Georgia sako, jog Europos Komisijos remiamame savanorystė projekte ji jaučiasi saugiai, nes čia labai griežtos ir aiškios taisyklės. Mergina teigia, jog žino, ką nori veikti ateityje, tačiau dabar turi laisvo laiko, kurį išnaudoja tokiai veiklai.
Georgijos teiraujamės: galbūt ji atvyko į Biržus dirbti savanore todėl, kad jos šaliai išgyvenant ekonominę krizę sunku rasti darbo?
Georgia tikina: darbą ji turėjo, tėvai buvo nepatenkinti, kad ji darbo atsisakė. Ekonominė šalies situacija įtakos jos sprendimui neturėjo.
Kodėl rusaitė vengia kalbėti rusiškai?
O kaip Jekaterina nebijojo vykti į Rusijai priešišką šalį?
Jekaterina šypsosi: Lietuvos ji nebijojo, bet labai bijojo ją išleisti seneliai ir tėvai. Šeima merginą tikino, jog Lietuvoje gyvena patys blogiausi žmonės, pikti, ir jos, atvykusios iš Rusijos, labai nekęs. Artimieji prigrasė merginą nekalbėti rusiškai. Jekaterina tikina, jog viešoje vietoje iš tiesų vengia kalbėti rusiškai, rusų kalba kreipiasi tik į pardavėjas prekybos centruose. Tačiau mergina tikina: čia ji jaučiasi labai gerai, jai patinka viskas: ir draugiški žmonės, ir oras, ir maistas. Iš pradžių visi savanoriai gyveno šeimose, o dabar jiems visiems yra paruoštas būstas Biržuose.
Rusei maistas – šviežias, graikė iš to juokiasi
Pakalbėkime apie maistą.
Jekaterina juokiasi: valgo daug, viską, visada ir visur. Merginai atrodo, jog Lietuvoje maistas labai šviežias, todėl norisi visko paragauti. Novosibirske tokio šviežio maisto nėra.
Išgirdusi tokius Jekaterinos žodžius, Georgia juokiasi. Jai, kilusiai iš Graikijos pajūrio, taip tikrai neatrodo. Net ir graikiškas jogurtas bei sūris, kurio galima rasti mūsų prekybos centruose, jai anaiptol neprimena graikiško. Georgia – vegetarė. Ji labiausiai mėgsta sriubas ir arbatą. Georgijai labai skanus biržietiškas alus. Tokio Graikijoje nesurasi.
Kainų skirtumai
Ar įkandamos merginoms lietuviškos kainos?
Savanorės gauna dienpinigius, maistpinigius ir kelionpinigius. Jekaterina pasakoja, jog kruopščiai tvarko savo išlaidų sąsiuvinį. Jai atrodo taip: vieną dieną kainos parduotuvėje didesnės, kitą – mažesnės. Tai priklauso nuo to, jog Rusijoje labai svyruoja rublio vertė. Georgia sako, jog maistas Lietuvoje pigesnis negu Graikijoje, drabužių kaina tokia pati, o transportas kainuoja panašiai. Jekaterina stebėjosi, jog lėktuvo bilietas iš Frankfurto į Lietuvą kainavo tiek pat, kiek iš Vilniaus į Biržus.
Draugystė su vaikais
Sugrįžkime prie to, ką merginos veikia vaikų namuose, kaip jas sutiko vaikai.
Ir Georgia ir Jekaterina džiaugiasi: ir vaikai, ir darbuotojai jas pasitiko labai draugiškai. Kai merginos susirgo, visi jomis nuoširdžiai rūpinosi. Jekaterina buvo nustebusi: Rusijoje kiekvienas rūpinasi savimi, rusai gal tik užsieniečiams malonūs. Jekaterina močiutei sakė, jog nesibaimintų, nes lietuviai labai geri žmonės. Beje, vos prieš tris mėnesius Jekaterinai senelis papasakojo, jog tolimas jos prosenelis kilęs iš Lietuvos ir net XVI amžiaus vidury yra gavęs kažkokį raštą iš Lietuvos kunigaikščio.
Jekaterina ir Georgia sako, jog pirmą mėnesį, atvykus į vaikų namus, buvo sunku suprasti, ką daryti, nes kasdien įvyksta vis kitokios situacijos. Daugiausiai laiko merginos praleidžia kūdikių šeimynoje, kur su vaikais žaidžia, piešia, šoka, kalbasi, dainuoja, groja įvairiais instrumentais. Rytą merginos vaikus palydi į mokyklą. Čia gyvena labai skirtingi vaikai, kurie dažniausiai neturi pomėgių, todėl juos reikia sudominti, susidraugauti su jais.
Vaikų namai Graikijoje ir Rusijoje
Domimės, kokie vaikų namai Graikijoje ir Rusijoje.
Georgia pasakoja, jog vaikų namuose Graikijoje lankėsi būdama mokine. Vaikų namai jai nepatiko, nes ten buvo blogos sąlygos. Atėnuose populiarūs vaikų dienos centrai, tačiau kituose miestuose jų nedaug. Dienos centrai padeda sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Graikijoje yra viena organizacija, kuriai priklauso vaikų namai, vadinamieji „Vaikų kaimai“. Žmonės juos remia. Tokių „Vaikų kaimų“ yra ir valstybinių, ir nevyriausybinių.
Jekaterina pasakoja: Medeikių vaikų namai jai buvo kaip didelis siurprizas: vaikai čia gyvena šeimynose, todėl vaikų namai valdiškos įstaigos neprimena. Rusijos vaikų namuose yra koridoriaus sistema, o kambariuose gyvena po penkis šešis vaikus. Į šeimyną tai visai nepanašu. Vaikai nusiteikę priešiškai, nenorėjo bendrauti. Jekaterina pasakojo, jog su drauge pagal mainų programą lankėsi Lenkijos šeimynoje. Kur augo vienas savas ir aštuoni priglausti šeimynoje vaikai. Merginai šis modelis nepatiko: per daug vaikų, jie visi nori dėmesio iš šeimynos mamos, todėl tarp jų vyksta konkurencija.
Graikė mokosi groti kanklėmis
Ką merginos veikia laisvalaikiu?
Georgia lankosi muziejuje, bibliotekoje, Kultūros centre. Ką ji veikia Kultūros centre? „Siaudelas“ folkloro ansamblyje ji mokosi groti kanklėmis, šokti ir dainuoti lietuvių liaudies dainas. Georgia mokosi ir lietuvių kalbos, nes lietuvių kalba labai sena ir įdomi. Mokytis sunku, bet gramatika – logiška ir galima ją suprasti.
Lietuvių jaunikių neieškos?
Jekaterina taip pat skuba mokytis lietuvių kalbos, nes Rusijoje žmonės antros kalbos dažniausiai nemoka. Čia atvykusi ji stebėjosi: „Vaiko užuovėjos“ vadovė Daiva kalba ir rusiškai, ir angliškai, ir latviškai. Jekaterinai patinka bendrauti su kitais savanoriais, lankytis renginiuose. Ypač patiko džiazo koncertas Biržų pilyje. Jekaterina juokiasi: jai paskambino biržietis vaikinas ir stebėjosi, ko mergina iš didžiulio Rusijos miesto ieško tokiuose mažuose Biržuose, kuriuose nelabai yra ką veikti. Vaikinas siūlėsi merginai aprodyti Biržus, tačiau Jekaterina nenusiteikusi leistis į išvykas su nepažįstamu.
Juokavome: galbūt merginos per metus savanorystės Biržuose susiras vietinius vaikinus ir liks gyventi Lietuvoje? Laikas parodys, šypsojosi merginos.
Svajonės: pamatyti jūrą, išmokti lietuvių kalbos
Didžiausia Jekaterinos svajonė Lietuvoje – pamatyti jūrą, kurios mergina gyvenime nėra mačiusi. Mergina prisimena: kai dirbo banke, svajojo gimtadienio proga gauti dovanų kelionę į Baltijos šalis. Ir štai, svajonė išsipildė. Georgia svajoja aplankyti Lietuvos miestus: Kauną, Klaipėdą ir kitus. Georgia Lietuvoje yra buvusi ir anksčiau, dalyvaudama jaunimo mainuose. Tuomet ji Lietuvoje praleido 17 dienų ir čia jai labai patiko. Dar Georgia svajoja Lietuvoje daryti daug įdomių ir kūrybiškų dalykų.
„Biržiečių žodis“
selonija.lt