Regina VAIČEKONIENĖ
Drąseikių pradinė mokykla savo šimtojo jubiliejaus nesulaukė. Buvo likviduota, nugriauta ir išparceliuota. Drąseikiečiai istorijai atlygino valdžios skriaudą – vietoj mokyklos pastatė akmenį. Paminklą. Nutiesė į jį simbolišką takelį, prisodino medelių. Buvę šios mokyklos pradinukai, jų vaikai ir vaikaičiai turės kur sugrįžti…
Punktualiausias iš visų mokinių šios šventės dalyvių – medeikietis Povilas Jankauskas su savo Valerija iš Medeikių.
– Mokyklą baigiau 1949 metais. Čia mokėsi ir mano broliai Petras, Julius. Petras gyvena Drąseikiuose, nedalyvaus. Jau nebevaikšto. Brolis Julius gyvena Biržuose. Gal bus? Pro mokyklą tankiai pravažiuoju. Su mokyklinių dienų bičiuliais nebesusitinkame, – kalbėjo medeikietis Povilas, mokytojo Čekausko pasiuntinys.
Mokytojas Povilu pasitikėjo. Povilas nešiodavo savo mokytojo įvairius raštelius į Astravą. Pasak Povilo Jankausko, anksčiau mokiniai irgi išdykaudavo, bet jų išdaigos būdavo kitokios. O drausmė mokykloje – geležinė. Visko per tiek metų būta. Mokytojai mokinius ir už ausies patempdavo, ir kampan pastatydavo, ir ant žirnių paklupdydavo. Teko ir Povilui.
– Va, Petriukas ateina, – apsidžiaugė ir skubėjo pasisveikinti su senu pažįstamu Povilas Jankauskas.
Petras Jakubonis mokyklą baigė prie vokiečių. Drąseikių mokykloje mokėsi ir Petro tėveliai.
– Liūdna. Susitiktume, susirinktume į klasę, susėstume į suolus kaip visi. Mokykla mūsų širdy užima svarbią vietą. Nieko nebeturime. Tik akmenį, – Petras buvo nusiminęs.
Vaikštynėmis ir vežimėliais su kūdikiais atsistūmė, automobiliais, dviračiais važiavo, pėstute kulniavo šventės dalyviai. Rikiavosi vieškelio kelkraštyje. Eilė priminė šiuolaikinės modernios miesto vidurinės mokyklos koridorių. Tokio ilgo koridoriaus ši raudonų plytų mokykla, statyta 1918 metais, neturėjo.
Žmonių daugėjo ir daugėjo.
– Kur mūsų Onutė? – pasigedo žilstelėję mokiniai savo mokytojos Gailiūnaitės.
Mokytoja atvyko iš Biržų kartu su savo vyru, buvusiu Biržų muzikos mokyklos direktoriumi Juozu Puplauskiu. Mokytoja Onutė mokinius mokė tik vienus metus. Ji prisiminė, kur stovėjusi mokykla. Buvusi ji su gonkomis. Turėjusi kiemą.
– 1956 m. mokyklos mokytojas Čekauskas mane įvedė į klasę. Mokytojas sirgo, bet labai tikėjosi pasveikti. Jis mokinių nebemokė, bet mokė mane. Tų darbo planų planelių… Juk buvau ką tik baigusi mokyklą, be patirties. Man nuoširdžiai patarė, manimi rūpinosi. Vylėsi, kad ir kitais mokslo metais dar jį pavaduosiu, deja buvau apsisprendusi stoti į medicinos mokyklą.
Drąseikiečių mokytoja Ona Gailiūnaitė, vėliau – Puplauskienė, visą savo gyvenimą pašventė biržiečių sveikatai.
Iš Utenos, Vyžuonų, į Drąseikius atskubėjo dar viena mokytoja, Angelė Pakarnienė. Jos pedagoginio darbo stažas – 40 metų. Mokytoja Angelė Drąseikių pradinėje mokykloje dirbo dešimt metų. Ir buvo viena paskutiniųjų šios mokyklos mokytojų. Angelei, kaip ir mokytojai Onai, Drąseikių pradinė buvo pirmoji darbovietė. Mokytoja Angelė pasakojo: iš Biržų į Drąseikius pirmą kartą ji ėjo pėsčiomis, bet už Astravo ją, einančią keliu, pasivijo drąseikiečių Audrinių automobilis. Sustojo. Ir atvežė į kaimą. Audriniai – Pakarnių šeimos draugai iki šiol. Mokytoja prisipažino: pirmajai pamokai ji ruošėsi visą savaitę. Mokinių tėveliai labai šiltai sutiko. Jaunutė pedagoginio instituto absolventė iš drąseikiečių sėmėsi įvairios gyvenimo patirties, dvasingumo.
– Daina, Jolanta, Vytukas, Loreta, Drąsius, Ričardas… – rikiavo į būrį savo pirmuosius mokinius mokytoja A. Pakarnienė. Jos ir mokinių atminty – smagūs naujametiniai žiburėliai mokykloje.
Virginijos Pilkauskienės-Grigaliūnaitės prisiminimuose mokykla rusena kaip kaimo kultūros židinys. Tais laikais kaime nebuvo nei girtuoklių, nei mušeikų. Vien linksmybės. Mokyklos lange žiburys šviesdavo iki išnaktų. Repeticijos, šventės… Pasak Virginijos, nors ir trumpai dirbusi šioje mokykloje mokytoja Ona Gailiūnaitė su kultūros darbuotoja Vanda Zdanevičiūte drąseikiečius išmokė puikiai šokti ir dainuoti, vaidinti. Drąseikiuose susibūrė kaimo kapela. Šokėjai, muzikantai, dainininkai koncertuodavo savame kaime, rajone. Dalyvavo ir Dainų šventėje. Net kelios mokinių poros, pamilusios šokį, įsimylėjo ir vienas kitą. Susituokė. Tarp jų: Angelė Vilimaitė ir Petras Jakubonis, Stasys Matulis ir jau a. a. Vincenta Juozaitytė, Ona Jakubonytė ir Antanas Prunskas, a. a. Vytautas Tumas ir Birutė Bernotaitė, Ona Valiūnaitė ir Alis Gedvilas, Angelė Grigaliūnaitė ir Petras Audrinis, Leonas Pilkauskas ir Virginija Grigaliūnaitė. Iš jaunesnių Drąseikių mokyklos mokinių šokėjų šeimas sukūrė Antanas Grigaliūnas ir Danutė Valainytė bei Drąsius Gedvilas ir Daina Audrinytė. Penkios vyresnėlių poros atšventusios jau auksinių vestuvių sukaktį.
Biržietė Ona Griciūnienė-Vasiliauskaitė Drąseikių pradinėje mokykloje praleidusi net 4 mokytojus: Šliką, Krivicką, Dubrą ir Čekauską.
– Pirmam skyriun mane atvedė pas Šliką. Šlikas tapo rašytojumi. Atkėlė Krivicką. Labai gražus buvo, bet tuoj jį ištrėmė į Sibirą. Mokytojas Čekauskas buvo labai rūpestingas. Našlaičius mokinius šelpdavo, paduodavo mums valgyti. Aš viską žinau ir prisimenu, – tęsė buvusi mokinė, – Drąseikių kaime stovėjo net keturi kryžiai. Prie sodymkelio – moterų katalikių, Indriliūnų sodyboje – pavasarininkų, vidury kaimo – jaunimo kryžius, o prie Užušilių šilo – jaunalietuvių kryžius. Ateizmo metais visus tuos kryžius nupjovė ir išvežė. Išmetė. Šitie kryžiai kaip ir Drąseikių mokykla mums buvo visas džiaugsmas ir paguoda. Iki mokyklos iš namų į priekį ir atgal man buvo 5 kilometrai kelio. Pyktis ima, šiandien paklausti noriu, kodėl nugriovė mūsų mokyklą? Kam pardavė? Ir už kiek pardavė? Gal tas kaltininkas sėdi čia tarp mūsų? Tegul pasiaiškina, – tyliai reikalavo Ona Griciūnienė. Dar pasiguodė: – visi bendramoksliai išmirę. Viena Emilija Kuginytė dar gyva. Gyvena Drąseikiuose. Jos abi jau perkopusios devyniasdešimtmečio slenkstį.
Bendramokslė Emilija Kuginytė, kaip ir Ona Griciūnienė, garbingiausia šventės viešnia, buvo atvykusi. Ir sėdėjo visai netoli savo bendramokslės Onos. Labai gaila, kad jos viena kitos neatpažino. Emilijos Kuginytės gyvenimas prabėgo tarp drąseikiečių. Visą amžių, net 38 metus, Emilija Kuginytė dirbo „Švyturio“ kolūkio vyriausiąja buhaltere. Prisėdusi pavėsyje po medžiu buvusi Drąseikių pradinės mokyklos mokinė senolė Emilija akimis šią karštą vasaros dieną ieškojo vietos, kur stovėjo mokyklos šulinys. Skanus ir tyras vaikystės šulinio vanduo ir senatvėj tebegaivina širdį.
Šventės dalyvių skaičius pranoko organizatorių lūkesčius. Drąseikių bendruomenės pirmininkas Vidas Kavaliauskas pasveikino susirinkusius, nuoširdžiai dėkojo paminklo sumanytojui drąseikiečiui ūkininkui Sigitui Pelaniui, visiems bendraminčiams ir pagalbininkams. Mokytojos buvo apdovanotos išskirtinėmis puošniomis skrybėlėmis. Įteikti ir mokykliniai varpeliai.
Mokytojos pradėjo pamoką. Pradžioje jos atidengė drąseikiečių paminklą buvusiai mokyklai.
– Nugriovus mokyklą liko tuščia vieta. Tarsi mokyklos mūsų kaime nebūta. O čia juk gyvenimas virė. Pasiūliau šią vietą įamžinti. Ačiū, kad pritarėte, kad padėjote, – kalbėjo drąseikietis ūkininkas Sigitas Pelanis.
Prie paminklinio akmens mokytojos ir jų mokiniai pasodino svyruoklį žilvitį. Naujokas medelis papildė jau prigijusių berželių, ąžuoliukų pulkelį. Tylos minute pagerbti Amžinybėje besiilsintys Drąseikių pradinės mokyklos mokytojai ir mokiniai. Jų įmintos pėdos atgijusios. Po šventiniais bendramokslių ir mokinių gėlių žiedais.
Pasak Parovėjos seniūnijos seniūnės Gailutės Tamulėnienės ir Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės Nijolės Šatienės, šis paminklas – bendruomenės kertinis akmuo. Jis liudys žmonių bendrystę, kūrybiškumą ir bendraminčius vienys naujiems darbams kaimo labui. Drąseikiečius nuoširdžiai sveikino seniūnijos kaimyninių bendruomenių pirmininkės: Ona Pelanienė iš Medeikių, Marė Gatavynienė iš Būginių, Daiva Rasiukevičienė iš Liesiškio.
Ilgai nesimatę Drąseikių mokyklos mokiniai, jų mokytojos paliktos po pamokų. Svečius, viešnias ir vietinius svetingai priėmė ūkininkų Pelanių sodyba. Vakare sodyboje suskambo ir ne vieną pravirkdė ilgesingos smilgiečių bendruomenės ansamblio dainos.
Buvusios Drąseikių mokyklos vietoje prie paminklinio akmens liko tuščias takelis. Kada nors jis vėl visus čia suves. 2018 metais Drąseikių pradinei mokyklai – 100 metų.
„Biržiečių žodis“
Reginos Vaičekonienės nuotr.
selonija.lt
The post Drąseikių mokyklos širdis – akmeny appeared first on www.selonija.lt.